Vertybinių popierių rinka: kaip veikia ir kam reikalinga?
24 sausio, 2018 | Autorius: Andrius Pekarskas
Vertybinių popierių rinka: kaip veikia ir kam reikalinga?
Kai pradedama kalbėti apie akcijų rinką, vertybinius popierius ir t.t., žmonės dažniausiai mano, kad tai tik spekuliacinis žaidimas, kuriame pinigai padaromi iš oro. Ypač dažnai tokius argumentus galima išgirsti diskutuojant apie išvestinius rinkos instrumentus opcionus, fjučerius. Tai kaip yra iš tikrųjų?
Mums įprasta vertybinių popierių rinka iš tikrųjų yra antrinė rinka, kurioje perskirstomos įmonių nuosavybės arba skolų teisės. Antrinės rinkos prekybos mechanizmai skirti vertybinių popierių perskirstymui tarp stambių pirminių investuotojų (draudikų ir investicinių konsorciumų) bei mažesnių investicinių bendrovių ir privačių investuotojų. Antrinėje rinkoje vyksta pagrindinė vertybinių popierių apyvarta. Be šios, antrinės rinkos, egzistavimo būtų neįmanomas pirminės rinkos funkcionavimas.
Antrinėje rinkoje tiesiogiai arba netiesiogiai (investicinių bankų ir fondų pagalba) vertybinių popierių savininkais tampa privatūs asmenys. Pakankamas privačių investuotojų skaičius leidžia ekonomikai efektyviai funkcionuoti, pritraukti dideles pinigų sumas skubių problemų sprendimui.
Antrinė vertybinių popierių rinka gali būti dviejų tipų: vertybinių popierių biržinė ir užbiržinė. Vertybinių popierių biržos užima pagrindinę vietą visoje akcijų rinkoje. Veikdamas biržoje, investuotojas nemato antrosios šalies (antrojo sandorio vykdytojo), o pačio sandorio įvykdymą užtikrina birža. Užbiržinėje rinkoje sandoriai sudaromi tiesiogiai tarp dviejų sandorio šalių (atitinkamai jie prisiima visą riziką), prekiaujama įvairiais mažai likvidžiais vertybiniais popieriais, kurių paklausa nėra tokia didelė, kad bendrovė „gaištų laiką” kotiruodama savo akcijas.
Kaip veikia birža
Birža yra patogiausia vieta operacijoms su vertybiniais popieriais atlikti. Todėl pabandykime išsamiau apibūdinti biržą kaip atskirą rinkos vienetą.
Pagrindinė biržos funkcija – vertybinių popierių prekybos organizavimas. Dabar beveik visa prekyba vyksta elektroniniu budu, t. y. sandoriai vykdomi per uždarąsias elektroninių ryšių sistemas.
Vertybinių popierių birža sudaryta iš:
- Prekybos sistemos, kurioje kaupiami pirkimo ir pardavimo užsakymai, atliekamas „poravimas” tais atvejais, kai sutampa pardavimo-pirkimo kainos, t. y. sandorių registravimas ir visų įrašų atlikimas atitinkamuose apskaitos registruose.
- Atsiskaitymo (kliringo) padalinio, kuris stebi dalyvių pinigus, atlieka pavedimus už kiekvieną sandorį ir nurašo pinigus iš pirkėjų sąskaitų, atlieka išorinius ir vidinius pinigų pavedimus.
- Depozitoriumo centro, kuris, kaip ir kliringo padalinys, tvarko įrašus apie prekyboje dalyvaujančių segmentų vertybinius popierius, perveda vertybinius popierius į pirkėjų sąskaitas, nurašo vertybinius popierius nuo pardavėjų sąskaitų, atlieka vertybinių popierių kliringą pagal įgaliotų depozitoriumų sandorius.
Kliringas – atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sistema, pagrįsta tarpusavio mokėjimo reikalavimų ir įsipareigojimų įskaita.
Visos šitos operacijos atliekamos automatiškai.
Kitas svarbus vertybinių popierių biržos vaidmuo – vertybinių popierių likvidumas.
Likvidumas – tai galimybė greitai arba be didelių pridėtinių išlaidų parduoti ar nupirkti vertybinius popierius.
Atsižvelgiant į didelį biržoje dalyvaujančiu žaidėjų skaičių bei daugybę vertybinių popierių, kurie tuo pačiu metu yra parduodami ir perkami, likvidumas gali būti ganėtinai didelis. Kiekvienos konkrečios akcijos likvidumas biržoje užtikrinamas dviems būdais: naudojant pagrįstą tarifų politiką, kuri pritraukia privačius investuotojus, ir sukuriant rinkos mechanizmus.
Rinkos mechanizmas – procesas apimantis rinkos dalyvių veiksmus, kurio padarinyje atsiranda nauja rinkos pusiausvyra, taip pat nauja paklausa, pasiūla ir kaina.
Kam to reikia
Vertybiniai popieriai yra viena iš kapitalo formų, kuri suteikia galimybę prekiauti vertybinių popierių rinkoje.
Vertybiniai popieriai perskirsto lėšas:
- Tarp šalių ir teritorijų.
- Tarp pramonės šakų ir ekonomikos sektorių.
- Tarp atskirų įmonių viename sektoriuje.
Rinka yra išdėstyta taip, kad pinigai gali pereiti ten, kur gali atnešti didžiausią naudą. Tai pasiekiama perskirstant kapitalą – nesvarbu ar tai vyktų tarp įmonių, ar tarp sektorių, ar tarp šalių.
Vertybinių popierių pagalba taip pat vykdomas investicijų perskirstymas tarp didelių, vidutiniu ir mažų investuotojų į kiekvieną konkrečią įmonę. Šis procesas daro įtaką beveik kiekvienam šalies piliečiui, net jei jis to nežino ar net neįtaria. Eilinis žmogus, turintis indėlį banke, suteikia bankui teisę naudoti jo pinigus. Už šiuos pinigus gali būti nupirktos konkrečios įmonės akcijos, o žmogus nieko neįtardamas tampa konkrečios įmonės finansiniu šaltiniu.
Vertybiniai popieriai padeda fiksuoti savininkų teises į įmonės skolos ar nuosavybės dalį (kai kalbama apie įmonės vertybinius popierius) arba valstybės skolos dalį (kai kalbama apie valstybės vertybinius popierius).
Priklausomai nuo vertybinių popierių tipo ir konkretaus emitento, pajamos iš vertybinių popierių gali buti skirtingos, o nuostoliai siekti astronomines sumas, pavyzdžiui, įmonei bankrutavus. Bet ilgalaikėj perspektyvoj – nuo 15 iki 30 metų – vertybiniai popieriai duoda pajamas, atitinkančias arba viršijančias ekonomikos augimą.
Taigi, vertybinių popierių rinkos vaidmuo yra labai svarbus, nes taip vykdomas perskirstymas tarp šalių, ekonomikos sektorių ir įmonių bei įvairių investuotojų grupių. Be akcijų rinkos ekonomika negalėtų veiksmingai plėtotis ir patenkinti kiekvieno visuomenės nario poreikių.